Viena iš dažniausiai valgomų daržovių yra bulvė. Europiečiai bulves valgo maždaug penkis amžius, o savo gimtinėje – Centrinėje ir Pietų Amerikoje, jos auginamos jau kelis tūkstantmečius. Šiandien yra daugiau nei tūkstantis bulvių rūšių. Dėl atsparumo temperatūros kaitai ir kenkėjams šios daržovės auginamos ir valgomos visame pasaulyje.
Ketvirtadalį bulvės svorio sudaro sausosios medžiagos, iš kurių beveik 90 proc. yra krakmolas. Bulvėse taip pat yra daug vitamino C. Išvirę 200 g bulvių su lupenomis, turėsite visą askorbininės rūgšties dienos normą (tiesa, vitamino C kiekis bulvėse priklauso nuo jų veislės, dirvožemio, drėgmės bei temperatūros). Bulvėse taip pat yra baltymų apie 20 proc., nes baltymas kaupiasi iškart po žievele, kurią prieš verdant dažniausiai nulupame, tad naudingiausios bulvės yra virtos su lupena. Šiuose žemės gumbuose gausu ir B grupės vitaminų, kalio, fosforo, folio rūgšties, karotino.
Bulvių krakmolas labai vertingas mūsų organizmui angliavandenis (polisacharidas). Išvirusios krakmolingos bulvės būna miltingos ir maistingos. Tačiau ilgai laikomose bulvėse krakmolas virsta paprastų angliavandenių junginiais ir praranda didžiąją savo vertę.
Gaila, kad šiais laikas vyrauja mitas, kad bulvės yra blogis ir kenkia svoriui, todėl jų dažnai atsisakoma. Į savo mitybą būtinai įtraukite šią daržovę, tik vartokite tinkamais kiekiais ir rinkitės virtas, o dar geriau virtas su lupena.
Jeigu jums buvo naudingas šis straipsnis taip pat rekomenduoju paskaityti apie chia sėklų naudą.