Baltymai – pagrindinė statybinė medžiaga

Baltymai – pagrindinė statybinė ir plastinė ląstelių medžiaga. Mūsų organizmuose baltymai yra įvairių formų bei dalyvauja daugybėje organizme vykstančių procesų. Pavyzdžiui, kontraktiliniai baltymai aktinas ir miozinas (jų tarpusavio sąveika) leidžia raumenims susitraukti bei atlikti įvairius darbus.

[lwptoc title=”Turinys”]

Struktūrinė funkcija

Kolagenas yra jungiamojo audinio tarpląstelinė medžiaga. Baltymai yra membranų, neląstelinio matrikso ir citoskeleto struktūros elementai, sausgyslių ir kremzlių sudedamoji dalis. Keratinas – odos, nagų, plaukų, plunksnų pagrindas.

Apsauginė funkcija

Kraujo baltymas fibrinogenas dalyvauja kraujo krešėjimo procese ir apsaugo organizmą nuo nukraujavimo. Patekus į organizmą svetimų medžiagų, susidaro specialūs imuniniai baltymai antikūnai ir jas neutralizuoja. Taip pat baltymas lizocimas ardo bakterijų sieneles, todėl į bakterijų vidų difunduojantis vanduo suplėšo plazminę membraną ir bakterijos žūsta.

Medžiagų pernašos funkcija

Baltymas hemoglobinas transportuoja deguonį stuburinių kraujyje.

Katalizinė funkcija

Ląstelėse cheminių reakcijų eigą spartina baltyminiai katalizatoriai, vadinami fermentais.

Signalinė funkcija

Išorinėje ląstelės membranoje yra baltymų molekulių, kurios sugeba keisti savo tretinę struktūrą, reaguodamas į išorinius dirgiklius, kaip temperatūra, pH pokyčiai, šviesa.

Baltymų skirstymas

Baltymus sudaro 22 aminorūgštys, iš kurių net 9-ios yra nepakeičiamosios. Kitaip tariant, jų mūsų organizmas negamina pats, ir jas turime gauti su maistu. Tie baltymai, kurių sudėtyje yra visos 22 aminorūgštys, yra vadinami visaverčiais. Tai – gyvūninės kilmės baltymai, kurių randame kiaušiniuose, mėsoje, žuvyje ir pieno produktuose. Kiaušinis (su tryniu) yra laikomas geriausiai organizmo pasisavinamas gamtoje randamas baltymas.

Tuo tarpu augalinės kilmės baltymai, savo sudėtyje neturintys visų aminorūgščių, nėra visaverčiai. Be to, jų pasisavinimas nėra toks efektyvus: pavyzdžiui, baltymų, esančių sojoje, organizmas pasisavina tik 30 – 40 proc., o kiaušinio baltymo pasisavinimas – 100 proc.

Baltymų dienos norma

Baltymų virškinimas ir absorbavimas

Jūs kasdien į savo meniu turite įtraukti baltyminį maistą, kad gautumėte pakankamą kiekį amino rūgščių. Apie 90% baltymų, kurį jūs suvartojate, yra paverčiama į amino rūgštis. Šias amino rūgštis organizmas panaudoja raumens ir kitų audinių statybai, ir atstatymui, bei atlieka kitas aukščiau išvardintas funkcijas. Kitus 10% baltymų organizmas pašalina. Kitaip nei angliavandeniai ir riebalai, kurie organizme gali būti kaupiami glikogeno ir triglicerido forma, ir panaudojami vėliau, amino rūgštys negali būti kaupiamos, todėl labai svarbu kasdien suvartoti reikiamą kiekį baltymų.

Baltymo molekulė pradedama skaidyti į amino rūgštis jau burnoje ir baigiama plonojoje žarnoje. Kai suskaidoma į amino rūgštis, jos gali būti:

• Paverstos į gliukozę;
• Paverstos į trigliceridus ir kaupiamos organizme;
• Atiduodamos į kraujotakos sistemą kaip baltymo plazma arba laisvosios amino rūgštys ir panaudojamos energijos gamybai.

Kai gaunate pakankamą kiekį baltymų ir patenkinate amino rūgščių poreikį, organizmas išlaiko baltymų pusiausvyrą. Tačiau, jei jūs negaunate pakankamo kiekio baltymų, baltymai (dažniausiai iš raumens) yra skaidomi, norint kompensuoti amino rūgščių trūkumą. Jei jūs suvartojate per daug baltymų, nei jų reikia, amino rūgščių perteklius toliau skaidomas į azotą, amoniaką, šlapimo rūgštį, kreatiną ir išskiriamas į šlapimą, o dalis likusių amino rūgščių kaupiama organizme riebalų pavidalu.